Naujienos |
 |
Seimo sprendimais alkoholio rinkoje sukelta įtampa slūgsta
2013 Birželio 15d.
Užpernai Seimo priimtas ir šių metų pradžioje įsigaliojęs sprendimas uždrausti stiprųjį alų ir apriboti jo pilstymą į plastikinę tarą sukėlė sumaištį alaus rinkoje ir Europos Sąjungos institucijose. Prekybininkai buvo priversti perstumdyti lentynas, o smulkiųjų aludarių ir Europos valdininkų raginamas naujasis Seimas šiemet skubiai koregavo įstatymus.
Gėrimų pramonę vienijančio ABBI klasterio prezidento Romo Apulskio teigimu, praėjus pusmečiui nuo įtampą sukėlusio įstatymo įsigaliojimo, bangos alkoholio rinkoje rimsta.
„Metų pradžioje prekybininkai buvo priversti atsiradusią nišą užpildyti kitais produktais. Daugiausia buvo pasirinktas spirituotas vynas, o alaus pardavimai smuko. Vis dėl to, praėjus pusei metų, matome, kad spirituotų vynų augimas litrais tesiekia 1 % alaus rinkos. Ir šis procentas dar mažėja. Pavyzdžiui, balandžio mėnesį spirituotų vynų realizacija buvo 8 % mažesnė nei 2012 metais,“ – teigia R. Apulskis.
Pasak klasterio vadovo, Seimui priėmus sprendimą vėl legalizuoti stiprųjį alų, o plastikinę pakuotę apribojus vienodai tiek spirituotam vynui, tiek alui, visos suinteresuotos pusės turėtų nurimti.
„Pereinant prie stiklinės taros spirituoto vyno butelis brangs apie 0,5 lito. Tai bus pakankamai skausminga vyno gamintojams, tačiau jie gali prisitaikyti. Atitinkamai turės elgtis ir stiprųjį alų gaminantys smulkieji aludariai“, – teigia ABBI vadovas. Jis prognozuoja, kad turėtų atsigauti ir alaus rinka – pakankamai šaltą žiemą ir pavasarį pakeitė labai karšta vasara. Stipriojo alaus gamintojams teigiamą postūmį duos ir spirituoto vyno pabrangimas dėl pilstymo į stiklinę tarą.
Kaip teigia R. Apulskis, bendras legalaus alkoholio suvartojimas Lietuvoje mažėja jau antrus metus iš eilės. Šią tendenciją lemia tiek emigracija, tiek šešėlinė rinka, kuri, remiantis Lietuvos laisvos rinkos instituto atliktais tyrimais, siekia 33 %. Lietuvos statistikos departamento skelbiamą informaciją apie didėjantį vienam žmogui tenkantį alkoholio suvartojimą nulėmė tik 2012 metais įvykęs gyventojų surašymas, gana stipriai pakoregavęs Lietuvos gyventojų skaičių.
